Nuoširdiems rinkėjams labiausiai stulbinanti naujiena galėtų būti ta, kad Lietuvoje virš 100 000 „mirusių sielų“ turi teisę oficialiai dalyvauti rinkimuose. Šviežiausi įrodymai paimti iš JAV CIA Worldfact book ir LR Statistikos departamento svetainių. Palyginimui panaudoti duomenys iš Latvijos, Estijos ir Suomijos.
Kad rinkėjai skaičiuojami nerūpestingai, įrodo 2016 metų rinkimai į seimą. Viena ir ta pati Lietuvos Vyriausiosios Rinkimų Komisijos oficiali interneto svetainė vrk.lt vienu formatu skelbia, kad rinkėjų yra – 2 514 657. O rinkimų rezultatų knygoje pdf formate, bendras rinkėjų skaičius jau sumažėjęs. Jų likę 2 495 630. Skirtumas – 19 027 Lietuvos piliečiai. Tai vienos ir tos pačios 2016 metų dienos – spalio 9 – osios duomenys! Net nelabai įdomu, kam gi teko ar buvo atimti 19 027 rinkėjų balsai arba dvi Seimo nario kėdės? Nes toliau, dar gražiau!
Kadangi bendras gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja ( „minus“ 1,1 proc. kasmet), pagal 2017 metų Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA, angl. – CIA, seniau – CŽV) duomenis, Lietuvos rinkėjų skaičius pernai negalėjo būti didesnis, nei 2 399 888. Šis dydis gaunamas iš viso gyventojų skaičiaus atėmus grupę vaikų iki 14 metų amžiaus. Asmenys nuo 15 m. amžiaus iki pilnametystės įskaičiuoti, nors 15 – 17 metų amžiaus Lietuvos gyventojai dar neturi balsavimo teisės. Net ir šitokiu neleistinu būdų padidinus bendrą rinkėjų skaičių, jis vis tiek lieka mažesniu, nei skelbia Vyriausioji Rinkimų Komisija. Anot pastarosios, rinkėjų Lietuvoje yra daugiau, nei Statistikos departamente suskaičiuotų gyvų, čia ir dabar gyvenančių žmonių, pradedant nuo penkiolikos (!) metų amžiaus!
2017 m. Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių:
| Amžius metais | 0 – 14 | 15 – 24 | 25 – 54 | 55 – 64 | Virš 65 |
| Gyventojų sk. | 423 971 | 313 162 | 1 130 868 | 400 267 | 555 591 |
Viso: 2,823,859 (Liepa 2017 *)
2018 metais CŽA duomenys atnaujinti. Objektyvus rinkėjų skaičius mažėja (- 1,1 proc. kasmet) ir niekaip negali būti didesnis, nei 2 371 141. Nes ir šis skaičius gaunamas, atėmus iš bendro gyventojų skaičiaus tuos, kurie tikrai neturi teisės balsuoti. T. y. priklauso gyventojams, kurių amžius nuo 0 iki 14 metų.
2018 m. Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių:
| Amžius metais | 0 – 14 | 15 – 24 | 25 – 54 | 55 – 64 | Virš 65 |
| Gyventojų sk. | 422 143 | 298 952 | 1 109 593 | 406 544 | 556 052 |
Viso: 2,793,284 (Liepa 2018 *)
Jei dar atimti ir tuos, kuriems iki š.m. sukako 15 – 17 metų (o tokių yra mažų mažiausiai 50 000), paaiškės, kad 2019 metais Lietuvoje bet kokiuose rinkimuose gali dalyvauti maximum 2 321 141 rinkėjas*.
VRK skelbia, kad pirmųjų š.m. rinkimų dieną – 2019 m. kovo 3 d., sąrašuose buvo 2,458,812 piliečių arba 137 671 piliečiu daugiau, nei suskaičiuota aukščiau**. Įdomu, kam gi atiteko ar atiteks šių „nesamų dvasių“ balsai? Kas gali paneigti, kad šios ‘mirusios sielos“ nepridėjo savo parašų kuriam nors kandidatui į Prezidentus? O kiek jų „aktyviai dalyvavo“ savivaldybių rinkimuose?
VRK praneša, kad 2019 kovo 3 d. savivaldos rinkimuose dalyvavo 1,175,312 piliečių.
Jei tarp jų yra ką tik suskaičiuotas 137 671 „virtualus“ rinkėjas, o tai sudarytų 11 proc. nuo atėjusių balsuoti, kas gali paneigti, kad šie 11 proc. balsų nebuvo paskirstyti taip, „kaip reikia“?
O gal jie yra ar bus panaudojami tais kritiniais atvejais, kai rinkėjai savo balsais paremia ar parems nepatikimus kandidatus arba išsišokėles partijas? Juk tam, kas gali kontroliuoti 100 000 balsų, nesunku skirstyti politines pergales mažai piliečių turinčiose valstybėse, tokiose kaip Lietuva.
Lietuvoje mėgstama lygintis su kitais. Kaip gi skaičiuojami rinkėjai pas kaimynus – latvius, estus ir, žinoma, suomius?
Latvijoje viskas yra tvarkoje. 2018 metais vyko rinkimai, registruotų rinkėjų skaičius buvo 1,548,100. Viso gyventojų – 1,923,559 (Liepa 2018*). Atėmus vaikus iki 14 metų, lieka 1,630,465. Gautoji suma didesnė, nei rinkėjų skaičius. Kaip ir turi būti! Bet Latvijos emigracijos mąstai lygiai tokie patys kaip ir Lietuvoje. Kodėl tuomet Lietuvoje atėmus vaikus iki 14 metų, gaunamas gyventojų skaičius mažesnis, nei VRK skelbiamas rinkėjų skaičius? Juk privalo būti atvirkščiai!
O kaip gi Estijoje? 2019 m. vyko rinkimai. Registruotų rinkėjų skaičius – 887,419. Viso gyventojų – 1,244,288. Atėmus vaikus iki 14 metų, lieka 1,041,507. Pas estus taip pat viskas taip, kaip turi būti – rinkėjų skaičius mažesnis, nei gyventojų skaičius grupėje 15 metukų ir likusieji.
O kaip Suomijoje? Registruotų rinkėjų skaičius – 4,498,004 (2018 m.). Gyventojų sk. – 5,537,364 (Liepa 2018*), iki 14 metų – 910,484. Atėmus pastarąją grupę, liks 4,626,880 gyventojai. Vėl gi, daugiau, nei registruotų rinkėjų. Kaip ir turi būti!
Laikas suskaičiuoti, pagaliau, ir Lietuvos rinkėjus bei panaikinti konspirologines abejones. Juk visai nesunku atsiversti reikiamą Statistikos departamento svetainės puslapį ir atimti iš bendro gyventojų skaičiaus vien tik vaikų iki 14 metų skaičių. Ir griežtai išsiaiškinti su Gyventojų registro centro specialistais, kur čia „šuo pakastas“.
Nebent Lietuvos Respublikos Registrų centras, kuris aprūpina rinkėjų skaičiumi VRK, registruoja kažkokios kitos Lietuvos gyventojus, vadovaudamasis senoviniu „literatūros kritikos“ principu, kuris skelbia, kad Homero „Odisėją“ parašė ne Homeras, o kitas žmogus vardu Homeras.
Kol neišaiškinta, iš kokių gyventojų sudaromi rinkėjų sąrašai, „Kova“ autoritetingai pareiškia, kad 2019 metais teisę balsuoti Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose turi ne daugiau,
kaip 2 399 888 piliečiai (nors tai ir pasenę 2017 metų duomenys, bet kad skaičius labai dailus, nepalyginsi su kažkokiu 2 321 141, nors ir gerokai teisingesniu!).
Kaip beskaičiuotum, bet pas kaimynus rinkimai „mirusiomis sielomis“ nekvepia. O Lietuvoje?
Smalsu, ką galima padaryti su 100 000 „mirusių sielų“ balsais Lietuvoje. Ar tikrai jie neatitenka iš anksto parinktam sąrašui ar kandidatui? Jau yra pastebėti įdomūs pokyčiai. Dar 2014 m., prieš pat Žemės referendumą staigai užregistruota 100 000 per vieną mėnesį 18-os sulaukusių papildomų rinkėjų, kurių nebuvo prieš kelias savaites vykusiuose Prezidento rinkimuose.
Lietuvoje šiemet numatytos dar dvi rinkiminės „akcijos“. Taigi, laukia pora „užėjimų“ link rinkiminių urnų ir, žinoma, paštas. Patartina „nesiparinti“ dėl rezultatų, jie tikrai bus tokie, kokie reikalingi „darbdaviams“ ir juos aptarnaujančiam personalui. Net jei rinkėjai balsuotų kiek kitaip, visuomet išlieka galimybė pasinaudoti „mirusių sielų“ desantu. Nebent bus skubiai atlikta bent parlamentinė revizija. 🙂 Nes visuomenė neturi jokių galimybių patikrinti, kokiais duomenimis Gyventojų Registrų centras aprūpina VRK .
Užduotis skaitytojams – draugams ir priešams! Suraskite duomenų bazę, kurioje nurodyta, kiek Lietuvoje yra 0 – 17 metų gyventojų? Ir pridėkite tuos, kuriems atimta teisė balsuoti? Ir tada atimkite gautą sumą iš 2 800 000. Tai ir bus maksimaliai leidžiamas rinkėjų skaičius bet kokios rūšies rinkimuose Lietuvos Respublikoje 2019 metais. Žinoma, jei kam nors demokratija iš viso rūpi!
P.S. Greitesnio suvokimo dėlei, šioje pastaboje tikrieji Lietuvos gyventojų skaičiai sumažinti dešimt tūkstančių kartų ir pavyzdžiu paimta išgalvota xxx rinkiminė apylinkė. Tarkim, kad rinkimų apylinkėje gyvena 238 asmenys, kuriems yra 15 ir daugiau metų. Aišku, kad rinkėjų skaičius turi būti mažesnis, nes balsuoti leidžiama tik sulaukus 18 metų. Bet apylinkės rinkimų komisija skelbia, kad rinkėjų yra net 245! Klausimas: kaip vertinami xxx rinkimų komisijoje šie papildomi septyni balsai?
* – išankstiniai duomenys.
** – tai gali būti ir Europos Sąjungos piliečiai, kuriems leidžiama balsuoti vietos rinkimuose. Tokiu atveju, tai turėtų būti atvirai ir garsiai paviešinta. Tačiau ir jie dar neturi teisės dalyvauti kitos rūšies rinkimuose. O tai reiškia, kad prezidento rinkimams iš bendro rinkėjų skaičiaus turi būti atimtas šitas 137 671-as, galimai, ES pilietis.
„Kovos“ redakcija