Eilinį kartą nuo pirmadienio nutariau keisti gyvenimą. Panorau tapti demokratu. Tokiu, kaip mūsų seimūnai. Kokių tik demokratų nėra mūsų Seime: socialdemokratiniai demokratai, socdemdarbietiški demokratai liberaldemokratai, žalieji demokratai, valstietiški demokratai, krikščioniški demokratai, konservatyvūs demokratai ir patys sau demokratai. Tai bent vyrai, tai bent moterys! Mandagūs, tolerantiški, asketiški, protingi, humaniški, europietiški, globališki ir bendražmogiški.
Taigi, ką daryti? Kaip tapti demokratu?
Supratau, jog pirmiausia reikia suvokti demokratijos esmę. Pasitariau su pažįstamu politologu (žinoma, demokratu). Ir viskas tapo aišku. Pasirodo, tai gana paprastas dalykas. Daug prekeivių – tai turgus. Daug „psichų“ – tai beprotnamis. Daug nusikaltėlių – tai kalėjimas. Daug lengvo elgesio moterų – viešnamis. Daug emigrantų – šv. Marijos žemė.. O daug partijų – tai demokratija. Kuo daugiau partijų, tuo daugiau demokratijos.
Tiesa, atsirado tam tikrų neaiškumų. Jeigu visos tos partijos demokratinės, koks tada skirtumas: daug partijų ar viena? Pasirodo, skirtumas yra. Yra kairesni ir dešinesni demokratai. Aišku, kad yra ir centro demokratai. Bet tai dar ne viskas. Vieni demokratai, pasirodo, yra demokratiškesni nei kiti. Yra ir tokių demokratų, kurie tik apsimeta demokratais, o iš tikrųjų jie – jokie demokratai. Kai kurie demokratai net supranta, kad kiti demokratai yra netikri demokratai, bet, būdami tikrais demokratais, apsimetėlių negali pavadinti nedemokratais. Nes tai būtų labai nedemokratiška. Tai būtų „sovietinis mąstymas“, kurio, kaip man paaiškino politologas, demokratai labiausiai bijo. Kita vertus, visi demokratai baisiai bijo, kad ir jų pačių kas nors nepavadintų nedemokratais. Tai jau būtų visiškas „sovietizmas“!
Žodžiu, demokratai yra demokratai ne todėl, kad jie demokratai, o todėl, kad bijo būti nedemokratais. Vadinasi, jie tokie pat žmonės, kaip aš! Aš irgi bijau. Bijau kylančių kainų, baiminuosi dėl emigravusių vaikų, dėl neteisingų pažiūrų, bijau būti išmestas iš darbo, apspjaudytas mūsų laisvos žiniasklaidos, paskelbtas tautos priešu ar Rusijos šnipu. Aš bijau, vadinasi, aš demokratas! Jei išspausdins šį mano rašinį, bijosiu dar labiau – vadinasi, visiškai sudemokratėsiu!..