Rusijos poveikis rinkimams Lietuvoje

JAV prezidentą Donaldą Trumpą dažnai kaltina slaptais santykiais su Rusija. O kaip žinoma, dūmų be ugnies nebūna. Kyla klausimas: ar ir Lietuvoje rusai nepridėjo savo nematomos rankos? Nusprendėme atsekti piktybiškus Rusijos įtakos pėdsakus Lietuvoje.

Atidžiau pažiūrėjus į Lietuvoje vykstančius rinkimus, pastebėta labai įdomi įvykių grandinė, kuri kartojasi metai iš metų: 1) rinkimai skelbiami būsimiems kandidatams tinkamomis datomis; 2) turintieji pinigų užsako rinkimų kampaniją; 3) visuose įmanomuose informacijos šaltiniuose rinkėjams plaunamos smegenys; 4) įtikinti piliečiai eina balsuoti už vieną iš parinktų mesijų; 5) išrinktasis tarnauja tiems, kas aprūpino pinigais rinkimų kampaniją.

Iš kur atsiranda tokia logikos eiga? Prisiminkime, kaip kuriamas verslas „rusiškai“. Žmonės nusiperka 10 butelių degtinės, išgeria juos, butelius priduoda taromate. Ir modernu, ir pelninga! Šis „rusiško biznio modelis“ naudojamas ir rinkimų sistemoje. Bet lietuvis nekvailas, todėl, per 30 metų supratęs, kad priduoti degtinės buteliai neatsiperka, truputį pagerino savo versliuką. Dabar butelius į taromatą neša ne pats, o įdarbina Joną. Rinkimų praktikoje ši schema labai greitai surado savo analogą: 1) paskelbus rinkimus, piliečių bendruomenės iš savo tarpo iškelia jiems tinkamus kandidatus; 2) kandidatas patenka valdžion, kur jam įtikinamai paaiškinama, kam ir kaip reikia tarnauti, kad jis ne tik pro langą netyčia neiškristų, bet ir pats pasipelnytų. Taip ir pelnomasi iš rusiško biznio, o rusai tik trina rankas – jiems malonu, kad kaimynai lietuviai taip nuoširdžiai vertina rusiškas tradicijas.

O kokių tradicijų turėjome mes, lietuviai? Ar neužmiršome savo praeities? Nuo seniausių laikų lietuviai rėmėsi kapos teise. Jie nieko nežinojo apie modernų pasaulį, televizorių, plaunantį jų smegenis. Jie natūraliai suvokdavo, kad be kontrolės iš apačios išrinktam deputatui be galo sunku tarnauti bendram labui. Žmogų, turintį valdžią, reikia griežtai kontroliuoti ir dėl jį išrinkusiųjų, ir dėl jo paties. Ar mūsų dabartinė valdžia palaiko griežtą kontrolę? O gal čia tik mes, rinkėjai, esame kvailiai, reikalaujantys kontrolės ir atsiskaitomumo, o ponai-parazitai švaisto mūsų pinigus ir be jokios kontrolės susitvarko? Nemanau. Užtenka paminėti V. Landsbergį, kuris tiek kompromato sukaupė, kad visi priešais jį vaikšto kaip pionieriai – neduok Dieve, kur nors ne ten žengsi, ir – laba diena! – „klausimėlis: o kas iki 1993 metų palaikė santykius su KGB?“ Ten, pas ponus-parazitus, visi kontroliuoja vienas kitą.

Tiesa, į valdžią prasimuša ir nekorumpuoti žmonės. Siūlome jums kada nors pabandyti išeiti į bokso ringą ir pakovoti su 9 priešininkais vienu metu. Sėkmės!

Tai ką? Laukiam kitų rinkimų? Dar nenusibodo šitas linksmas žaidimukas „išrink tą, kuris gražiausiai šneka ar geriausiai šoka“? O gal jau atėjo laikas daryti tai, kas yra mirtinai reikalinga visai Lietuvai – stiprinti demokratijos pamatus? Reikalingas rimtas kontrolės mechanizmas iš apačios. Tam, kad kiekvienas išrinktasis tarnautų savo rinkėjams, turime laikyti rankose galimybę atšaukti ir bet kuriuo momentu pakeisti jį kitu. Geresnis sprendimas kol kas nepasiūlytas.

Teko girdėti, kad tai kvailystė. Esą tik 30 % balsuoja už savo mesiją, o likusieji 70 % iškart jį atšauks! Bet, draugai, mes norime atšaukti ne todėl, kad jis mums nepatinka, o kaimynui Petrui patinka. Norime atšaukti dėl to, kad išrinktieji visiškai nesilaiko priešrinkiminių pažadų. Todėl tie 30 %, išrinkę tokį mulkintoją, turi turėti teisę jį ir atšaukti. Likusieji 70 % tikrai turės kuo užsiimti, nes valstybė, kurioje įgyvendintas pats demokratiškiausias pasaulyje tiesioginio atšaukimo mechanizmas, visus įsiurbia į šalies politinį tvarkymą.

Dar teko girdėti, kad iš apačios nėra įmanoma kontroliuoti, nes valstybė didelė, o suaugusių žmonių daugiau nei milijonas! Ir taip sako dažniausiai tie, kurių kišenėje jau guli telefonas, leidžiantis jiems bet kuriuo momentu susišnekėti su visais savo draugais visame pasaulyje (ir daro jie tai praktiškai nemokamai).

Piliečių bendruomenės, profesinės sąjungos, „Facebook“ grupės, bet kokie žmonių susivienijimai yra potencialūs pilietinės kontrolės organai. Kalbėkitės apie tai daug ir atvirai, ieškokite gudresnių būdų vienytis, tapkite protingesni už jus zombiais paversti norinčius ponus-parazitus! Visi drauge mes padarysime Lietuvą pačia demokratiškiausia valstybe pasaulyje. Baikime, po galais, sukti tą patį „rusišką bizniuką“.