Visame pasaulyje darbininkai aktyviai kovoja už savo teises. Kiekvieną dieną spaudimas žmonėms vis didėja ir stiprėja. Lietuvoje ši kova ne visada pastebima, ją retai parodo per pagrindinius žiniasklaidos kanalus, todėl mes pasistengsime jums pateikti naujienas iš įvairių pasaulio kraštų.
2019 metų pradžioje pasišiaušė Indija. Pabrangus Kinijos darbo jėgai, visas kapitalistinis pasaulis dabar prievartauja vargšę Indiją, eksploatuoja jos pigią darbo jėgą. Bet Indijos darbininkas nusprendė – pakaks kentėti!
Apie 200 milijonų Indijos gyventojų išėjo į gatves dalyvauti nacionaliniame dviejų dienų streike, kuris prasidėjo paraginus profsąjungoms ir kairiųjų judėjimams. Tai pranešė televizijos kanalas NDTV, remdamasis profsąjungų lyderių pasisakymais.
Protesto dalyviai reikalavo padidinti pensijas ir minimalų darbo užmokestį įvairiose pramonės šakose, pagerinti socialines sąlygas, sukurti darbo vietų jaunimui ir t.t. Prie akcijos prisijungė ir kai kurie valstiečių bei ūkininkų susivienijimai.
Daugelyje šalies regionų protesto akcijos dalyviai užtvėrė geležinkelius ir automobilių kelius. Vakarų Bengalijos ir Keralos valstijose kilo susirėmimai su policija.
Darbininkas spaudžiamas ne tik vargingose, bet ir turtingose Vakarų šalyse.
Trys tūkstančiai Oklendo (JAV) mokytojų išėjo iš darbo protestuodami dėl apygardos administracijos atsisakymo vykdyti naujos kolektyvinės sutarties sąlygas.
Oklendo mokytojai, kaip ir jų kolegos iš Denverio, reikalauja 12 proc. padidinti algas, sumažinti mokinių skaičių klasėse ir priimti į darbą papildomą personalą – medicinos seseles, psichologus, bibliotekininkus (administracija dažnai šias pareigas paskiria mokytojams). Mokytojai taip pat yra prieš administracijos iniciatyvą uždaryti valstybines mokyklas ir vietoje jų įkurti privačias.
Mokytojai protestavo ir Lietuvoje, apie tai buvo rašyta pirmajame „Kovos“ numeryje. Štai iš ko reikia imti pavyzdį! Šiandieną švietimo sistema patiria didžiulį griaunamą poveikį daugelyje kapitalistinių šalių. Anot kapitalistų, darbininkas turi daugiau dirbti, mažiau mokytis ir mažiau mąstyti. Tuomet pas jį nelieka nei jėgų nei žinių efektyviai kovai.
Gamyklų darbininkams nėra sudėtinga organizuoti mitingus. Štai gydytojams – išties sunku, mitinguoti jie negali. Tačiau net ir tokioje greit augančioje ekonomikoje kaip Airijos, medicinos darbuotojai pasiekė ribą.
Pasak The Guardian, daugiau nei 35 tūkstančiai Airijos klinikų ir ligoninių darbuotojų kovo pradžioje išėjo mitinguoti į gatves. Dėl to paslaugų teikimas buvo nutrauktas daugiau kaip 25 tūkstančiams pacientų.
Airijos medicinos seselių ir akušerių profsąjunga, kuri buvo mitingo organizatorė, skelbia, kad darbuotojams mokoma mažiau nei 2008 metais, kai pasaulinė finansinė krizė pareikalavo imtis griežtų taupymo priemonių.
„Niekas iš mūsų nenori mitinguoti, tačiau esame priversti, todėl, kad valdžia mūsų negirdi“ – teigiama profsąjungos pranešime. Ši situacija akivaizdžiai parodo, kad imperializmo epochos kapitalizmas nebesistengia kurti darbo vietų. Dėl netolygaus ekonominio vystymosi kylančios krizės sukuria tik skurdą ir bedarbystę, nes valdančioji klasė, krentant pelnui, pirmiausia taupo darbo jėgos sąskaita, mažindama realųjį uždarbį ir didindama darbo valandų skaičių.
Darbininkai kovoja prieš valdžią, prieš savo darbdavio gobšumą. Bet yra dar vienas momentas, kruopščiai slepiamas nuo daugumos – profsąjungų parsidavimas. Ilgą laiką šis reiškinys buvo nepastebėtas, ir darbininkams buvo kvaršinama galva, organizuojant profsąjungas „iš viršaus“. Profsąjungas kurti turi tik patys darbininkai, atidžiai stebėdami, kad į jas nepatektų „svetimi“. Tai jau nebe juokai. Todėl visame pasaulyje darbininkai pradeda suvokti kovos būtinybę ir su visomis egzistuojančiomis „geltonomis“ profsąjungomis.
Ketvirtadienį, kovo 14, Kalamato mieste (Graikija) , dešimtys profsąjungų dalyvavo masiniame ir kovingame proteste, smerkiančiame darbdavių kišimąsi ir dalyvavimą profsąjungų viduje, ir iš dalies, GSEE sąjungoje (ETUC narys Graikijoje).
Antroje dienos pusėje PAME iškėlė didžiulę vėliavą Kalamato uoste su šūkiu „100 metų kovojant už darbininko klasės teises“, „Profsąjungos priklauso darbininkams“.
Vėliau profsąjungos protestavo per GSEE Kongreso atidarymo ceremoniją su šūkiu „Profsąjungos skirtos dirbantiems – šalin darbdavius iš profsąjungų“, pasmerkė darbdavių dalyvavimą ir buvimą GSEE ribose.
Be tiesioginės kovos, parlamentuose atsiranda darbininkijos atstovų siūlymai dėl efektyvių kontrolės priemonių. Deputatas iš „Klestinčios Armėnijos partijos“ Gevorgas Petrosianas parlamento nuolatinės komisijos dėl žmogaus teisių ir visuomeninių klausimų posėdžio metu pasiūlė pataisas dėl profesinių sąjungų įstatymo. Pasak pasiūlytų pataisų, profsąjungas galės kurti ne tik konkrečios įmonės ar organizacijos darbininkai, bet ir nepriklausomi specialistai, kurie turės galimybę kelti aktualias problemas, susijusias su dirbančiųjų teisių laikymusi.
„Dėl to, kad šiandieną pagrindiniu šių profsąjungų finansavimo šaltiniu buvo ir lieka darbdavio atskaitymas, dirbantieji savo veiksmuose būna sukaustyti. Yra tokios profsąjungos be teisių, kurios „pasirašo“ po kiekvienu darbdavio sprendimu“ – skelbia Petrosianas.
Pagrindinis šio įstatymo privalumas yra tai, kad nepriklausomi ekspertai galės patekti į gamyklų teritorijas. Lietuvos dirbantiesiems toks įstatymas labai reikalingas. Šiandieną praktiškai neįmanoma patekti į gamyklą, pakalbėti su darbuotojais, atlikti nepriklausomą inspekciją.
Žinoma, visada galima susisiekti su šio laikraščio platintojais arba jame nurodytais kontaktais ir, sutelktomis jėgomis, neatsilikti nuo likusio pasaulio dirbančiųjų.