Pasaulyje kas 11 sekundžių žūsta po darbuotoją

Pasaulinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) duomenimis, pasaulyje per 2017 metus daugiau nei 2,5 milijonų darbuotojų žuvo darbo vietose ar mirė nuo patirtų traumų bei profesinių ligų.

Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kasmet darbe miršta apie 164 tūkst. gyventojų. Iš jų 5 580 žūva dėl nelaimingų atsitikimų darbe, o 159 tūkst. miršta dėl su darbu susijusių sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje darbe žūsta 2 kartus daugiau (statybų sektoriuje – beveik 4 kartus daugiau) žmonių negu vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse.

Vien per pirmas dvi šių metų vasario mėnesio (2019 m.) savaites netekome trijų darbininkų.

Vasario 7 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (Vilnius) elektrikui ir vyr. dispečeriui Vindeikių kaime (Skuodo r.) pastotėje keičiant atraminius izoliatorius, elektrikas priartėjo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės. Pirminiais duomenimis, darbuotojai nebuvo informuoti, kad yra nutrūkęs atitinkamos dalies izoliatoriaus tvirtinimas.

Vasario 11 d. AB „Aksa“ formavimo ceche, statant gelžbetoninę plokštę į laikino sandėliavimo vietą, gretimai stovinti gelžbetoninė plokštė (sverianti apie 9 tonas) atsilaisvino iš tvirtinimo elementų ir virsdama prispaudė tiltinio krano operatorių. Įvykio metu darbuotojas mirtinai traumuotas.

Kitą dieną žuvo UAB „Geoinžinerija“ darbuotojas. Pirminiais duomenimis, šios įmonės operatorius mirtinai sužalotas, kai Vilniuje, atliekant geologinio tyrinėjimo darbus, besisukantis žemės gręžimo agregato darbinis įrenginys (grąžtas) įtraukė jį tarp nejudančių mechanizmo dalių. Operatorių gelbėjęs kitas darbuotojas patyrė nesunkių sužalojimų.

Akivaizdu, kad visų šių tragedijų šaknys iš esmės tos pačios, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Kiekvienos gyvybės saugumas buvo aplaidžiausiai patikėtas vien žmogiškajam veiksniui. Tuo tarpu darbų organizavimas, techninės priemonės tam ir yra būtinos, kad žmogiškojo veiksnio riziką sumažintų iki minimumo.

Tiriant žūtis teks atsakyti į daugelį klausimų. Ar saugus buvo plokščių sandėliavimo būdas, kuris užkodavo tokią baigtį? Kaip buvo organizuojami darbai? Kas juos ir kaip kontroliavo? O juk yra labai paprasta prevencijos taisyklė. Reikia prisiminti, kad, jei yra rizika nukristi kroviniui, daiktui; rizika, kad darbuotoją tiesiog suniokios technika ar panašiai – taip vieną kartą tikrai ir atsitiks.

Pasikliauti tikėjimu, paremtu nuostata „kaip nors“ – yra tiesiog nusikalstama. Darbuotojų sauga ir sveikata nėra formalus žodžių junginys. Norisi dar kartą pabrėžti, kad tai būtent tam tikra vadybos rūšis. Su visomis vadybai būdingomis funkcijomis, kaip antai vadovavimu, planavimu, kontrole ir panašiai. Tik nuo jos dar priklauso ir žmogaus gyvybė.“