Stulbinanti Talibano pergalė

Pastarųjų dienų įvykiai Afganistane sukėlė šoką Vakaruose, bet tikrai nebuvo netikėti.

To buvo galima laukti. Tik nesitikėta, kad Talibanas susigrąžins valdžią praktiškai be jokio pasipriešinimo. Po 20 metų Vakarų valdymo, milijardų dolerių kasmetinių injekcijų į ekonomiką ir kariuomenę, talibai sugrįžo į Kabulą kvapą gniaužiančiu greičiu, neįtikėtinai lengvai, pergalingai ir smarkiai pažemindami JAV.

Nuo pat karo pradžios prieš beveik 20 metų, viena kitą keičiančios JAV administracijos ignoravo „užrašus ant sienos“, tolindamos tai, kas neišvengiama ir tam nesiruošdamos.

2001 metais JAV su sąjungininkais prireikė tik dviejų mėnesių „išlaisvinti“ Kabulą iš Talibano gniaužtų ir mažiau nei dviejų metų, kad pasipūtęs JAV Gynybos sekretorius Donald Rumsfeld Gegužės 1 d. Kabule pasauliui paskelbtų, kad „aktyvus karas“ baigtas.

Bet jis nebuvo baigtas jokiomis prasmėmis.

JAV okupacijai klupinėjant, nuverstas Talibanas persigrupavo ir pradėjo negailestingą asimetrinį karą su JAV ir Afganistano vyriausybinėmis pajėgomis, kuris tęsėsi beveik du dešimtmečius.

Bet viena kitą keičiančios JAV administracijos sąmoningai klaidino Amerikos publiką, kad fronte „viskas šokolade“. Tikrovėje buvo atvirkščiai. Tačiau lygiai taip pat jie elgėsi ir Vietnamo karo metu.

Praėjusios savaitės vaizdai kaip JAV personalas bėga iš Kabulo, buvo lygiai tokie patys, kaip ir iš Saigono 1975 metais.

JAV neteko kelių tūkstančių, Afganistano pajėgos – dešimčių tūkstančių, bet tikrosios karo aukos – tai civiliai gyventojai, kurių netekčių niekas neskaičiavo. Tai nesuskaičiuojamos daugybės šeimų ir bendruomenių sugriauti gyvenimai ir sunaikintas turtas.

Per pastarąjį dešimtmetį, terorizuodamas ištisas bendruomenes, kurios tik bendradarbiavo su JAV pajėgomis, Talibanas triuškinančiai paneigė Vašingtono antiteroristinę strategiją – „išvalyk, išlaikyk ir statyk“(angl. Clear-Hold-Build).

Totalus Afganistano vyriausybinių pajėgų kolapsas, išvykus JAV kariams, privertė daugelį Vašingtone ir kitose Vakarų sostinėse kasytis pakaušius, ieškant atsakymų.

Kai kurie atsakymai, tipo „aš gi sakiau, kad taip bus“, jau seniai buvo paruošti karo oponentų, kurie senų seniausiai įspėjo, kad Afganistanas yra „imperijų kapinės“.

Anot senovės graikų Makedonijos imperatoriaus Aleksndro Didžiojo – „į Afganistaną lengva įeiti, bet sunku išeiti“.

Bet po pergalės Šaltajame kare pernelyg savimi pasitikinti Amerika nepasidomėjo istorijos pamokomis, kuomet Rugsėjo 11 lėktuvų atakos smogė į jos ekonomikos ir karo simbolių širdį Niujorke ir Vašingtone, nužudydamos beveik 3 000 amerikiečių.

Balsai tų, kurie įspėjo nepradėti keršto karų ir neokupuoti toli esančių žemių, kovojant su „globaliu terorizmu“ ir nesteigti „pax America“ Viduriniuose Rytuose, buvo ignoruojami.

Bush administracijos sprendimas pradėti antrą katastrofišką ir brangų karą prieš Iraką paliko Afganistaną siaubingoje padėtyje. Po šito, blaiviai vertinant, Vašingtonas nebebuvo pajėgus atgauti prarastą iniciatyvą.

Žlugusi Obama administracijos Afganistano – Pakistano strategija (mėginimas priversti juos bendromis jėgomis kovoti su terorizmu, suprask – Talibanu) tapo signalu, kad karas pradeda artėti prie dėsningos pabaigos.

Trump administracijos sprendimas pradėti derybas su Talibanu tapo šalies grąžinimo radikaliausiai grupei pradžia.

Biden administracijos sprendimas pagreitinti JAV pajėgų išvedimą, nepaisant diplomatinių, karinių ar strateginių pasekmių, paliko Afganistano vyriausybę gintis patiems, nors amerikiečiai puikiai žinojo, kad tai netruks ilgai.

Bet ar tikrai tai buvo neišvengiama?

Sunku pasakyti, kaip būtų pasibaigę, jei JAV būtų susikoncentravusios tik į Afganistaną, su šaknimis išrautų al-Qaedą ir nutiestų kelią stabilesniam rėžimui su kaimyninių valstybių pagalba. Juk pirmaisiais karo metais net Iranas siūlė savo pagalbą.

Bet Bush administracijos sprendimas pradėti „globalų karą su terorizmu“, tame tarpe ir pragaištingą karą su Iraku, galų gale „nustūmė į paraštes“ JAV misiją Afganistane.

Kartu prieš save nuteikė didžiausius regioninius ir tarptautinius sąjungininkus su savo iššaukiančiu pareiškimu „Su JAV ar Prieš JAV“.

Afganistanas buvo paliktas „užpakaliniame kiemelyje“ ir tapo žinomas „užmiršto karo“ vardu, nes JAV susikoncentravo ties Irako karu. Tačiau, net jei amerikiečiai ir būtų likę pilnai susitelkę Afganistane, nebuvo jokių garantijų, kad jiems būtų pavykusi net ir kuklesnė, šalies stabilizavimo misija

Tiesą sakant, po II Pasaulinio karo JAV nepavyko laimėti nei vieno svarbaus karo, ar tai būtų Korėjoje, Vietname ar Irake. Dar daugiau, geografija jau seniai pranoko strategiją tokiuose asimetriniuose konfliktuose kaip Afganistano, kuomet vietinės jėgos ir regioninė specifika sėkmingai veikia ir nugali žymiai pranašesnes imperines jėgas, atvykusias iš už jūrų marių.

Šią pamoką dauguma XX amžiaus kolonijinių galių išmoko sunkiai, ką patvirtins bet kuris karo istorikas.

Afganai žinojo, kad nors JAV kontroliavo savo dislokavimo grafiką ir tempą, bet Talibanui priklausė laikas. Ir jis turi valią.

Galbūt JAV ir laimėjo dalį širdžių ir protų, ypač Kabule, kur išleido neapsakomas pinigų sumas, tačiau afganai giliai širdyje žinojo, kad Amerika anksčiau ar vėliau išvyks ir jiems teks gyventi su Talibanu.

Tikrai nepadėjo tai, kad jų viena kitą keičiančios vyriausybės buvo gana menkos kompetencijos ir korumpuotos, susilaukiančios mažai ar jokio pasitikėjimo. Visiška jų priklausomybė nuo JAV karinės ir finansinės pagalbos garantavo, kad jos niekada neišmoks stovėti ant savo kojų.

Tas pat tinka ir kariuomenei, nepaisant, kad karių yra keturis kartus daugiau, nei pas talibus. Korupcija, nepotizmas ir aplaidumas įsišaknyjęs giliai, ypač tarp aukščiausių rangų.

Visumoje, įvertinus JAV klaidas ir jos partnerių nesėkmes, pralaimėjimas buvo praktiškai neišvengiamas, bet jis neturėjo būti toks visiškai žeminantis.

Bet gal tame pažeminime yra ir gera pusė? Gal ši dviejų dešimtmečių tragedija padės Vašingtonui išmokti pamoką ir ateityje bet kokia kaina vengti karų?

Redakcijos prierašas:

JAV prezidentas J. Biden savo kalboje apie pralaimėjimą Afganistane (2021.08.16d.) teisingai paklausė: „kiek kartų mes kartosime tas pačias klaidas?“ „Kova“ atsako: „Tol kartosite, kol Žemėje egzistuos kapitalistinė visuomenės sistema!“

Šaltinis:

https://www.aljazeera.com/opinions/2021/8/16/the-us-the-taliban-and-the-stunning-defeat-in