Trumpai apie socializmą, kapitalizmo restauraciją ir prastą nūdienos piliečių dvasinę savijautą pagal kolūkio-milijonieriaus pirmininko pasakojimą.
Šviesiausios atminties rokiškėnas Vytautas Šlikas (1929-2021) – buvęs kolūkio-milijonieriaus pirminkas, savo atviru pasakojimu lrytui.lt iš dalies atskleidžia tuos vidinius psichologinius prieštaravimus, kuriais pripildytos daugelio galvos kapitalistinėje Lietuvoje. Kadangi Vytautui virš 90, išminties tikrai netrūko. Todėl jam ir pavyko be didesnės žalos savo psichikai papasakoti apie teigiamą socialistinės ekonomikos įtaką Lietuvos vystymuisi iki pat kapitalizmo restauracijos. O kartais tiesiog be komentarų pateikti gerokai teisingesnės socialinės-ekonominės sistemos privalumus įrodančius akivaizdžius faktus. Matyt, ne be žurnalistės Gailutės Kudirkienės pagalbos kai kurie „sudėtingesni momentai“ pateikti neutraliai ar net politkorektiškai neigiamai. Kiek jaunesniems (40 – 65 m.) Lietuvos piliečiams pasekti pirmininko pavyzdžiu ir pasiekti tokios vidinės darnos gerokai sunkiau: jie atkakliai verčia savo sąmonę ir protą neigti akis badančius socializmo privalumus, jie verčia save nuolat jiems brukamus ir atnaujinamus antikomunistinius mitus vadinti faktais. Socialistinės ekonomikos naudingumo Lietuvai ir socializmo pranašumą įrodančių skaičių ir duomenų, jie tiesiog „nemato“ ar braukia iš atminties. Šis piliečių sluoksnis niekaip nenori sutikti, jog daugelio jų dvasinė savijauta gerokai pagerėtų, bent jau patiems sau prisipažinus, kad socialistinėje Lietuvoje daugumos žmonių gyvenimas nuolat gerėjo ir gražėjo. Taip, ne viskas vyko sklandžiai, buvo daugybė problemų, bet jos buvo sprendžiamos. Ir ne visuomenės sąskaita, kaip dabar, o atvirkščiai – visuomenės pažangos labui. Joks progresas nevyksta be intensyvios priešingų tendencijų kovos. Tačiau save verčiant juodą vadinti baltu, o akivaizdų blogį – gėriu, tik susikuriamos sąlygos vystytis liguistai sąmonei ir klaidingam tikrovės suvokimui. O to pasekmė – tūkstančių žmonių beprasmės žūtys, sulaužyti likimai ir priverstinė emigracija.
Kai kurios „gydančios“ straipsnio citatos:
„V.Šlikas kadaise vadovavo Liudo Giros kolūkiui, išgarsino jį kaip legendinį, vieną turtingiausių sovietinėje respublikoje. Likviduojant kolūkius jo turtas įvertintas 58 milijonais rublių.“
[Perkamąją rublio galią perskaičiavus litais, kolūkio turtas siekė, mažiausiai, 580 milijonų litų. Ir tokių kolūkių buvo ne vienas ir ne du – „Kovos“ pastebėjimas].
„Prie L.Giros kolūkio buvo prijungti keli smulkesni, ne taip sėkmingai vertęsi kolūkiai. Naujokus pirmininkas apgyvendindavo buvusiame dvaro kumetyne. Jei per porą metų užsirekomenduodavo kaip geri darbuotojai, leisdavo išsirinkti savų statybininkų pastatytą namą.“ [„Kova“ akcentuoja faktą – leisdavo IŠSIRINKTI namą!!!]
Režisieriaus J. Miltinio apsilankymas kolūkyje: „Draugystės pradžioje V.Šlikas garsųjį režisierių pasikvietė į kolūkio šventę, pasodino į pirmą eilę. „Jis 20 metų kaime nebuvo buvęs, pamatė bėgiojančius gražiai aprengtus vaikus ir klausia, iš kur juos atsivežiau. Neįsivaizdavo, kad kaimo vaikai taip gali atrodyti. O ten buvo mūsų veršininkės Bronės sūnūs“, – prisiminęs maestro reakciją juokiasi V.Šlikas.“
„Jis primena, kad kolūkio vaikų darželyje paskutiniais metais buvo 101 vaikas, dabar iš jų gimtinėje likęs tik vienas, visas šimtas išvyko.“
„Kolūkis griuvo antraisiais nepriklausomybės metais. V.Šlikas pasako tikslią datą: 1992 metų spalis. „Landsbergis pasakė: seno nesugriovęs nepastatysi naujo, eikit tartis pas Gediminą Vagnorių. O koks su juo tarimasis, jei tas pasakė, kad Lietuvai žemės ūkis nereikalingas?“ – prisimena V.Šlikas. Tiesa, prieš kolūkio likvidavimą V.Šliką velėjo vietiniai sąjūdininkai, į spaudą ir prokurorams rašė, kad V.Šlikas vagis.“
[ Landsbergis ne į temą prisiminė „Internacionalą“. „Kova“ ne tik pataiso profesorių, bet ir dėkoja už pavadinimą straipsniui: Nesugriovęs naujovės, neatstatysi senovės ].
„Ne ant svetimo į dangų jojau, dirbau tam, kad žmonės gyventų.“
[ „Kova“ ryžosi kiek išskleisti pastarąją pirmininko V. Šliko mintį – „…kad žmonės gyventų“.
Gyventi socializmo sąlygomis – tai nemokamai mokytis, nemokamai gydytis, turėti nuolatinį mėgiamą darbą ir apmokamas atostogas, užtikrintą vaikystę ir orią senatvę. Na, o visiems visuomenės nariams – lygias galimybes ir sąlygas savo gabumams bei talentams išvystyti ir įgyvendinti. ]
Norintiems paskaityti straipsnį: https://naujasis.lrytas.lt/musu-zeme/kaime-gerai/2019/01/14/news/buves-kolukio-milijonieriaus-vadovas-nesipurto-pirmininko-vardo-8864870/