DU PEŠASI – O LUKAŠENKA LAIMI (?)

Nepaisant viską ardančios pasaulinės ekonominės krizės, Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai pavyko geopolitiniame labirinte išvengti spastų, rasti išėjimą ir laimėti. Su pergale rinkimuose pirmasis jį pasveikino Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping). Baltarusija aktyviai ir sėkmingai bendradarbiauja su Kinija, visiškai nepaisydama Maskvos, Vašingtono ar Briuselio. Panašu, kad Baltarusija savo suvereniteto labui pasirinko, jos manymu, patikimiausią laisvės ir nepriklausomybės garantą – Kinijos Liaudies Respubliką. Kinai atidžiai stebėjo, kiek ryžtingai Lukašenka atmušinėja atakas iš Rytų – Maskva ir Vakarų – Varšuva. Jie įvertino sėkmingus Baltarusijos atsakus į sutelktą kaimynų puolimą, nes ir Ukraina su Lietuva neliko neutraliomis.

Muša protestuotojus Minsko prospektuose? Galima pagalvoti, kad juos švelniai glamonėja Paryžiaus, Berlyno ar JAV miestų gatvėse.

Gal 2009 metų sausio 16 d. Vilniuje protestuotojus prie Seimo  policija malšino giesmėmis ir maldomis?

Į rinkimus A. Lukašenka atėjo su vietiniu žemės ūkiu, kuris 100 proc. aprūpina šalį maistu, su išsaugota po 1990-ųjų ir nuolat vystoma pramone, kurioje įdiegtos moderniausios technologijos, kurioje dirba tūkstančių tūkstančiai aukščiausios prabos darbininkų ir inžinierių… Nieko keisto, jei dauguma piliečių balsavo už jį.

O ką pasiūlė trys gracijos? Emocingus lozungus ir abstrakčius šūkius apie laisvę, net ir Lietuvoje keliančius  juoką?! „Balsuokite už mus ir turėsite laisvę rinktis!“ – skelbė kandidatė Sveta (“užsienio kapitalistą, kuris išnaudos jus!“ – “Kovos“ patikslinimas).

Niekas nepaliks A. Lukašenkos ramybėje. Juk prasidėjusiam Neožečpospolitos kūrimui, jau sujungusiam Ukrainą, Lietuvą ir Lenkiją, betrūksta tik Baltarusijos.

Ir kapitalistinio pasaulio ekonominės krizės pabaigos per tą nelemtą COVID-19 kol kas nematyti.

Nors JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo jau skelbia kryžiaus žygį prieš Kiniją, kaip stipriausią komunizmo šaltinį, pasirinkimas tebėra tas pats – socializmas arba barbarizmas!

Žinoma, kol visuomenėje nėra įtakingų Pažangos jėgų, išmanančių ekonominės ir politinės klasių kovos teoriją ir mokančių taikyti ją praktiškai, kol dirbančiųjų masės nėra organizuotos net į jų interesus ginančias profsąjungas, naivu tikėtis socializmo pergalės.

Baltarusija su A. Lukašenka,  skirtingai nei jos agresyvios kaimynės – Rusija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva, bent jau stengiasi sudaryti įspūdį, jog nori pasirinkti teisingai. 

Viena tikrai aišku. Dabar nustūmus A. Lukašenką nuo realios valdžios ( o tai įmanoma tik tuomet, jei jis apsimelavo, o S. Tichanovskaja tikrai surinko tuos 70 – 80 proc. balsų), šalis žaibiškai praras politinį bei ekonominį suverenitetą ir taps  svetimo žaidimo pėstininku.