Anot Antano Guogos pasisakymo Europos Parlamente, krovinių pervežimo sektoriuje Lietuvoje dirba apie 5 % visos darbo jėgos. Lietuva – tranzitinė šalis. Čia sukurtos tobulos sąlygos lupti nuo žmonių paskutinę odą. Darbininkus ir tolimųjų reisų vairuotojus bandoma įtikinti, kad visos jų problemos atsiranda dėl netikusios vadovybės, aferistų ir apgavikų. Pasak lietuviškos žiniasklaidos: „Lietuvoje daugėja krovinių vežimu užsiimančių įmonių, kurių savininkai neatsiskaito su darbuotojais ir dingsta tarsi į vandenį. „Lietuvos ryto“ televiziją pasiekė tolimųjų reisų vairuotojų, dirbančių Vokietijoje, pagalbos šauksmas.“
Atrodytų, kad Darbo inspekcija, išgirdusi pagalbos šauksmus, pluša suprakaitavusi: „Per pastaruosius metus buvo gauti keturi skundai dėl darbuotojų saugos, sveikatos pažeidimų. Buvo pateikta 17 prašymų ir darbo ginčų komisijai, kadangi įmonė keitė pavadinimus, bet jos kodas liko tas pats. 11 iš jų išnagrinėti, dar 6 – nagrinėjami“, – sakė Darbo inspekcijos atstovė Irina Janukevičienė. „Darbo inspekcijos duomenimis, kasmet dėl vairuotojams nesumokėtų atlyginimų gaunama vis daugiau ir daugiau skundų. Vien per 2018-uosius jų sulaukta kone 900.“ „Lietuvos ryto“ televizija, susisiekusi su tokios nesąžiningos įmonės atstovu Kostu, paskelbė jo pasiteisinimą: „Mes patekome į tokią situaciją, kai migrantai „įlindo“ į mašiną. Mums klientas yra skyręs 18 tūkstančių eurų baudą. Bandome pinigus prisiteisti iš draudimo kompanijos, nes ji kol kas atsisako mokėti, tad pinigų dar negavome. Mūsų įmonėje viskas legalu, nėra nieko, kad kas nors būtų ne taip.“ Anot Valstybinės darbo inspekcijos atstovų, minėta įmonė per pastaruosius trejus metus pakeitė tris pavadinimus, dėl jos sulaukta apie 20 skundų.
Bet blogio šaknys slypi visai ne įmonėse-aferistėse, su kuriomis „atkakliai“ metų metus kovoja Darbo inspekcija. Ji skiria net 20 tūkstančių eurų siekiančias baudas, nors tokių įmonių pajamos siekia milijonus, ir nagrinėja daugybę skundų, nesulaukiančių jokių baudžiamosios teisės pasekmių. Sveika, korupcija!
Tolimųjų reisų vairuotojai yra paprasčiausiai vedžiojami už nosies. Mažai kas žino, kad Europos Parlamente yra visa grupė išrinktų politikų, kurie gina Lietuvos turtuolių ir kapitalistų interesus. Tai A. Guoga, V. Blinkevičiūtė, Z. Balčytis, V. Tomaševskij ir B. Ropė. Visa tai jie daro už mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigus, išleisdami po 50 tūkstančių eurų per mėnesį savo padėjėjams ir sau. Neblogai įsitaisė!
Vokietija, Prancūzija ir Belgija Europos Parlamente pareikalavo mokėti Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojams vokiškam lygų minimalų atlyginimą (tuo atveju, kai lietuviai veža krovinius Vokietijos teritorijoje) bei užtikrintų tolimųjų reisų vairuotojams kokybišką poilsį viešbutyje. Visa Guogos šutvė atskleidė savo tikrąjį veidą, paprašydama Europos Parlamento nubausti Vokietiją, Prancūziją ir Belgiją. Labiausiai mus pralinksmino ponia Vilija Blinkevičiūtė, pareikšdama, kad šių trijų šalių pareiškimas pažeidžia darbuotojų teises! Jos žodžiai reiškia tai, kad, neva, jei Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojams mokės 3 kartus didesnį atlyginimą, bus stipriai pažeistos jų teisės.
Bet tai buvo tik pradžia. Šiuo metu prasidėjo atkakli kova prieš Europos Sąjungos pasiūlytą Mobilumo paketą. Dauguma mūsų „mylimų“ europarlamentarų (išrinktų mūsų pačių), ramiai „stoguodami“ verslininkus ir kenkdami vairuotojams, staiga suprato, kad greit teks konkuruoti su stambiomis Europos logistikos kompanijomis. Norime priminti, kad A. Guoga surinko 10.80 aktyvumo balų ir užėmė 633 vietą iš 751 pagal Europos Parlamento narių aktyvumą, o V. Tomaševskij yra 733-ias. Jie suprato, kad dabar reikės pradėti dirbti, nes įdiegus Mobilumo paketą reikės užtikrinti geras algas, orų poilsį, europinio standarto darbo sąlygas, pirkti geresnius automobilius, kompiuterizuoti buhalteriją. Ir toliau taip akivaizdžiai apvaginėti savo darbuotojų, kaip iki šiol, nesigaus.
Mūsų logistikos „verslininkai“ visą sunkaus vairuotojų darbo sukurtą pelną investavo ne į nuosavo verslo vystymą, o pervedė į kitas šalis savo asmeniniam gyvenimui aprūpinti. Staiga paaiškėjo, kad teks rimtai konkuruoti. Bet panašu, kad nei patys verslininkai pasirengę dirbti dorai, nei kiauras jų „stogas“ Europos Parlamente galės kaip nors jiems padėti.
Viso to nebūtų nutikę, jei Lietuvos darbuotojai kovotų dėl savo interesų. Turtingos Europos šalys dėl to ir konkurencingos, kad jose renkami progresyviniai mokesčiai, nuolat didinamos minimalios algos. Prancūzas, išgirdęs, kad jam reikės savaitę laiko miegoti mašinoje, apsivilks geltoną liemenę ir eis kovoti dėl savo teisių. O ką darys lietuvis? Geriausiu atveju bėgs į Darbo inspekciją prašyti pagalbos iš tų, kurie jau beveik 30 metų jį mulkina.
Į Europos Parlamentą ir vėl nusiuntėme V. Blinkevičiūtę, B. Ropę ir V. Tomaševskį. O į atlaisvintą Guogos vietą parinkome tokius „iškilius dirbančiųjų interesų gynėjus“ kaip A. Kubilius ir R. Juknevičienė.