2019 m. gegužės 26 d. mūsų šalyje vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Natūraliai kyla klausimas: ką pasirinkti? Kokį sąrašą?
Deja, dabartinėje Lietuvoje vis dar nėra įtakingos politinės – visuomeninės organizacijos, kurios uždavinys – ginti ir atstovauti Lietuvos darbininkų ekonominius ir socialinius interesus Europos Sąjungoje. O tokios jėgos dalyvavimas ES parlamento rinkimuose būtų gaivi alternatyva buržuazinių partijų kandidatams į šiltas europarlamentarų vietas su jų kosminėmis algomis ir socialinėmis garantijomis.
Kairiaisiais vadinami sambūriai, partijos ar komitetai privalo turėti tokį skiriamąjį bruožą – jie aktyviai gina ir atstovauja dirbančiųjų interesus ir stiprina jų teises į nemokamą švietimą ir mediciną, tinkamą atlyginimą, pensijas ir t.t. Akivaizdu, kad tarp norinčiųjų išsikraustyti į Briuselį, tokių kairiųjų nėra. Užtai gausus pasirinkimas norinčių patriukšmauti ar solidžiai ginti Lietuvos ir kitų Europos tautų dvasias nuo kitokių dvasių.
Jau 15 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Tačiau gyvenimas nuolat gerėjo tik valdantiems ir išnaudotojams. Kodėl nepradėjome gyventi „kaip Švedijoje“? Todėl, kad Europos Sąjunga – tai didžiulė kapitalistinė rinka. Kas joje seniau veikia, turi galingesnes transnacionalines kompanijas, naudoja pigesnę darbo jėgą, siurbia resursus iš „trečiųjų“ šalių, geriau tvarkosi, turi stabilią tarptautiniam kapitalui tarnaujančią politinę sistemą bei finansiniams magnatams priklausančią žiniasklaidą – tas ir gyvena geriau. Likusios daugumos sąskaita, žinoma.
ES apstu įvairių socialinių problemų. Šiuo metu Europos Sąjungoje priskaičiuojama 16 milijonų bedarbių, o 21 proc. samdinių priversti dirbti nepilną darbo dieną. Pagrindinės darbininkų teisės nuolat siaurinamos, vis dažniau taikomi masiniai atleidimai iš darbo, didinamas pensinis amžius, kai kuriose ES šalyse mažinamos ir pačios pensijos, remiamas privatus socialinis aprūpinimas valstybinio sąskaita. Smulkus ir vidutinis verslas nepajėgus konkuruoti su stambiomis monopolijomis ir priverstas bankrutuoti. Nors bendra Europos politika skatina migraciją, atvykėliai persekiojami ir išnaudojami. Atsiranda vis nauji darbo žmonių kontrolės mechanizmai. Nesiliauja atakos prieš demokratines žmonių teises ir žodžio bei informacijos laisvę, toleruojami kitaminčių persekiojimai, falsifikuojama istorija, skatinamos visuomenės fašizavimo tendencijos.
ES vis labiau tampa Europos valstybių susivienijimu, kuris stabdo pažangų žmonijos vystymąsi. Šis darinys virsta imperialistinio revanšo instrumentu, ypač po TSRS ir socialistinės sistemos žlugimo Europoje.
Tiek dabartiniai euroentuziastai su „Europos federacijos“ idėja, tiek dabartiniai euroskeptikai su „Tautų Europos“ vizija nemato ir nenori matyti, kad abiem atvejais tai kelias į Didžiojo kapitalo diktatūros Europą, kurioje samdiniui paliekami trupiniai nuo poniško stalo. Tik socialistinis gamybos būdas ir dirbančiųjų daugumos valdžia mažumai garantuoja tikrą ateitį Europos tautoms. Kokiu būdu jis bus įvestas – sugriuvus esamai sąjungai, pertvarkius ją naujais ekonominiais pagrindais, atsiradus kokiam kitam dariniui ar dar kaip nors, – čia nespėliosime.
Ketinantiems balsuoti europarlamento rinkimuose, patartina rinktis atsakingai. Žemiau pateikiami būtiniausi reikalavimai eurokandidatų sąrašams.
Pakeliui į naują pažangos Europą, mes siūlome:
– Užtikrinti visų Europos Sąjungos šalių gyventojams socialinę lygybę ir solidarumą, įvedant vieningus Europos Sąjungos šalių piliečiams socialinių garantijų standartus (vienodas visai ES minimalias algas, minimalias pensijas, bedarbio ir invalidumo išmokas, minimalius darbo valandos įkainius ir t.t.).
– ES finansinę paramą skirti gerai apmokamų darbo vietų kūrimui Lietuvoje, vystant vietinę gamybą, žemės ūkį ir naująsias technologijas. Viešai skelbti lėšų panaudojimo planus ir įvesti griežtą visuomenės kontrolę Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimui.
– Garantuoti nemokamą bei kokybišką išsilavinimą ir sveikatos priežiūrą visiems ES gyventojams.
– Mokėti vienodas išmokas visų ES šalių žemdirbiams, aktyviai remti jų kooperaciją.
– Valstybėms bei privačiam sektoriui priklausančiose įmonėse įtvirtinti asmeninę, teisinę ir materialinę darbdavio atsakomybę už samdomųjų darbuotojų teisių pažeidimus bei už kliudymą profsąjungų veiklai.
– Sutrumpinti darbo savaitę iki 30 val., įteisinant 6 valandų darbo dieną.
– Praktiškai įgyvendinti Europos tautinių mažumų konvencijos normas Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
– Užkirsti kelią fašizmo restauracijai Europoje.
– Siekti bendros kolektyvinės Europos saugumo sistemos, kurioje dalyvautų visų Europos regionų šalys.
– Reformuoti ES taip, kad kandidatai į vadovaujančias Europos Sąjungos institucijų pareigas – valdininkai, politikai ir teisėjai, – būtų ne skiriami ar parenkami vyriausybių, o išrenkami piliečių.
Šiame istoriniame etape būtina išradingai naudotis politinėmis sąlygomis. Todėl, renkantis atstovą Europarlamente, siūlome paremti tik tokį, kurio programoje yra bent pirmieji trys iš aukščiau išvardintų pasiūlymų. Ir nesirinkti geriausio anekdotų ar graudžių istorijų pasakotojo.
JIE TURI MILIJONUS, O MŪSŲ YRA – MILIJONAI!
„Kovos“ redakcija