Pasaulinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC)
duomenimis, pasaulyje per 2017 metus
daugiau nei 2,5 milijonų darbuotojų žuvo darbo vietose ar mirė nuo patirtų
traumų bei profesinių ligų.
Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių
priežasčių kasmet darbe miršta apie 164 tūkst. gyventojų. Iš jų 5 580 žūva
dėl nelaimingų atsitikimų darbe, o 159 tūkst. miršta dėl su darbu susijusių
sveikatos sutrikimų.
Lietuvoje darbe žūsta 2 kartus daugiau
(statybų sektoriuje – beveik 4 kartus daugiau) žmonių negu vidutiniškai kitose
Europos Sąjungos šalyse.
Vien per pirmas dvi šių metų vasario mėnesio (2019 m.) savaites netekome trijų darbininkų.
Vasario 7 d. UAB „Energijos skirstymo operatorius“ (Vilnius)
elektrikui ir vyr. dispečeriui Vindeikių kaime (Skuodo r.) pastotėje keičiant
atraminius izoliatorius, elektrikas priartėjo prie įtampą turinčių srovinių
dalių ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės. Pirminiais duomenimis,
darbuotojai nebuvo informuoti, kad yra nutrūkęs atitinkamos dalies
izoliatoriaus tvirtinimas.
Vasario 11 d. AB „Aksa“ formavimo ceche, statant gelžbetoninę plokštę į laikino
sandėliavimo vietą, gretimai stovinti gelžbetoninė plokštė (sverianti apie 9
tonas) atsilaisvino iš tvirtinimo elementų ir virsdama prispaudė tiltinio krano
operatorių. Įvykio metu darbuotojas mirtinai traumuotas.
Kitą dieną žuvo UAB „Geoinžinerija“ darbuotojas. Pirminiais duomenimis, šios
įmonės operatorius mirtinai sužalotas, kai Vilniuje, atliekant geologinio
tyrinėjimo darbus, besisukantis žemės gręžimo agregato darbinis įrenginys
(grąžtas) įtraukė jį tarp nejudančių mechanizmo dalių. Operatorių gelbėjęs
kitas darbuotojas patyrė nesunkių sužalojimų.
„Akivaizdu, kad visų šių tragedijų šaknys
iš esmės tos pačios, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų
atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Kiekvienos gyvybės saugumas buvo
aplaidžiausiai patikėtas vien žmogiškajam veiksniui. Tuo tarpu darbų
organizavimas, techninės priemonės tam ir yra būtinos, kad žmogiškojo veiksnio
riziką sumažintų iki minimumo.
Tiriant žūtis teks atsakyti į daugelį klausimų. Ar saugus buvo plokščių
sandėliavimo būdas, kuris užkodavo tokią baigtį? Kaip buvo organizuojami
darbai? Kas juos ir kaip kontroliavo? O juk yra labai paprasta prevencijos
taisyklė. Reikia prisiminti, kad, jei yra rizika nukristi kroviniui, daiktui;
rizika, kad darbuotoją tiesiog suniokios technika ar panašiai – taip vieną
kartą tikrai ir atsitiks.
Pasikliauti tikėjimu, paremtu nuostata „kaip nors“ – yra tiesiog nusikalstama.
Darbuotojų sauga ir sveikata nėra formalus žodžių junginys. Norisi dar kartą
pabrėžti, kad tai būtent tam tikra vadybos rūšis. Su visomis vadybai būdingomis
funkcijomis, kaip antai vadovavimu, planavimu, kontrole ir panašiai. Tik nuo
jos dar priklauso ir žmogaus gyvybė.“